Aplankykime Laimės žiburį

Sveiki mieli ir brangūs tinklaraščio skaitytojai,

Būčiau didžiulė pažadukė, jei praeitame įraše pasižadėjusi rašyti apie nuostabų miestą (tiems, kurie nežino apie ką eina kalba, priminsiu – Anykščius), apsiribočiau vienu įrašu su daug tuščių liaupsių. Jau beveik mėnuo kaip beveik kasdien pažindinuosi iki tol negirdėtomis nematytomis miesto ar rajono vietomis, tik ne viskuo dalinuosi čia. Bet ir nemanau, kad jums būtų buvusi labai įdomi istorija apie tai, kaip Justina buvo beprotiškai laiminga „Maxima“ parduotuvėje radusi špinatų (tiesa sakant, netikėjau, kad šiame mieste bus tokių ne pirmos būtinybės prekių).

Todėl šiandien miesto dienoraštį padabinsiu įrašais apie tai, kuo miestas turi ir gali vertai didžiuotis – nuostabaus grožio gamtos ir kultūros paminklus. Tie, kurie šias vietas lankė daugybę kartų ir kitus galėtų palydėti pakelti naktį ir užmerktomis akimis, tegul nepyksta už detalų aprašymą, kaip rasti lankytiną objektą. Darau tai dėl to, nes pati sugaišau nemažai laiko, bandydama tiksliai išsiaiškinti, kur vienas ar kitas objektas randasi, kokiu keliu patogiau jį pasiekti, ar ko tikėtis atvažiavus.

Žodžiu, mažiau aiškinimų, daugiau pasakojimų. Pradedam nuo praėjusio savaitgalio. Penktadienį į mano naująjį miestą atvyko aplankyti mama, tai pabandysiu nupasakoti, ką spėjome pamatyti per tą savaitgalį.

Jono Biliūno kapas – Laimės žiburys

Norėdami „paveizėti“ į nuostabios gamtos apsuptą architektūrinį paminklą žymiajam rašytojui J. Biliūnui, turėtumėte jo dairytis prie pietinės miesto ribos ant kelio Anykščiai - Molėtai (žiūrėti žemėlapį):

Nuo kelio yra nuorodos, tad tikrai neturėtumėte paklysti. Taip pat Jus pasitiks didelė automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje tilps ir vienas kitas autobusas.

Paėjėję keliasdešimt metrų vingiuotu asfaltuotu keliuku per ošiantį mišką, aukštai ant kalno pamatysime Laimės žiburį.

Nežinau, kuris būdas geriau veikia, bet, norėdami, kad išsipildytų noras, galite bandyti vieną iš šių metodų:

• Sugalvoti norą prieš lipant laiptais Laimės žiburio link ir su niekuo nekalbant užlipti iki pat viršaus;
• Sugalvojus norą (taip pat tylint) apeiti užsilipus ovalia atbraila aplink paminklą.

Taip pat čia galioja auksinė norų pildymosi taisyklė – šiukštu niekam neatskleisti, kokį norą buvai sugalvojęs.

Smagu beveik lygiai su pušų viršūnėmis pasėdėti, įsivaizduoti, kaip ant šio kalno kūrė garsusis rašytojas, pasimėgauti gamta, įkvėpti gryno oro. Patartina lankyti ne visai pavakary, nes tuomet uodai būna aktyvesni už jus ir visus ritualus gali tekti atlikti super greituoju būdu.

Smagaus lankymo ir lauksiu Jūsų įspūdžių!