Sveiki vasarojantys tinklaraščio skaitytojai,
Ką tik vos nepraradau galvos, rankos ar dar kažkurios savo jauno, bet kartais šiek tiek nerangaus kūno dalių. Ir viskas per tą didžiulį norą pasidalinti su Jumis savo naujausiu atradimu. Bet apie viską nuo pradžių.
Turiu prisipažinti, kad, nors ir esu optimistė iš liemens ir stuomens, mane taip pat kartais apninka liūdnos mintys. Tokiomis akimirkomis atrodo, kad sekasi visiems, išskyrus mane, kad nesėkmėms nesimato galo ir kad lietus niekada nenustos skandinti ir taip trumpos vasaros.. O tokios mintys, deja, turi tendenciją labai gretai daugintis....jeigu nieko nesiimi. O aš šiandien atradau vaistą!
Vakarinis pasivažinėjimas dviračiu. Skamba per daug paprastai, kad būtų veiksminga? Gal taip ir būtų, jei su dviračiu važinėtumėtės kur nors kitur, bet tik ne Anykščiuose! Kodėl? Nes:
- niekur kitur nepamatysi tokio nuostabaus vaizdo, kai besileisdama saulė žaidžia slėpynių su dviem didingais raudonskruostės bažnyčios bokštais,
- čia gali išgirsti kaip pritariant Šventosios upės bangelėms ošia didingo Anykščių šilelio pušys,
- tik čia gali pasijusti neatsiejama gamtos dalimi, išvalyti mintis nuo rūpesčių bei problemų ir prisiminti svarbiausią tiesą – kad tikrasis gyvenimo džiaugsmas slypi mažuose dalykuose.
Ir jei Jums vis dar atrodo, kad tai tik teoriniai pasapaliojimai – pabandykite patys. Pamatysite, kad galvos skausmą ir blogą nuotaiką gali pagydyti ne tik apsilankymas vaistinėje.
Smagių atradimų, mielieji!
